Prekyba Honkonge
Kadangi per mano pirmą vizitą aš norėjau įvertinti, kaip šitame mieste gyventi (Kinijoje jis skaitosi netgi geresne vieta, negu Šanchajus), tai iš pat pradžių susirūpinau dėl maisto. Būtent Honkonge aš pajutau, kad fastfoodas – tikrai varguomenės maistas. Nors jis ne kiek ne pigesnis, nei pas mus ar Šanchajuje, bet visa kita yra daug brangiau, tai per tas tris dienas aš paragavau visus makdonaldso mėsainius, nes nenorėjau leisti daug pinigų į unitazą. Tokios maisto pasirinkimo galimybės iš karto sugadino įspūdį apie miestą. Tačiau kai nuėjęs arčiau salos pakraščių aš suradau šitą turgų su visai normaliomis kainomis, supratau, kad gyventi galima ir ten.
Atrodė jis civiliai kaip Maxima, tik kad kiekvienas stalas privatus. Kiek toliau aptikau ir tokius universalius taškus.
Labai didelę dalį gatvės prekybos užima visokios jūros baisybės gerybės.
Kuo mažiau valgoma atrodo, tuo brangiau.
Drabužiams nusipirkti yra pilna didžiūlių, bet labai suspaustų prekybos centrų.
Bet kainos kur kas geresnės naktiniuose turguose. Kainos juose tikrai labai žemos.
Teisingi čiūvai net ir praturtėję vis tiek nuvažiuoja tenais apsipirkti.
Po jūros gerybių parduotuvių labiausiai paplitę yra masažo salonai, kurių pusė specializuojasi kojų masaže.
Kadangi vietos labai mažai, nieko nestebina net tokia kaiminystė.
