Haining
Užpraeitą savaitgalį aš buvau pirmą kartą išvykęs už Šanhajaus ribų. Šitas miestas atrodo beribis, ir jame tiek įdomaus, kad galima metų metus vaikščiuoti, važinėti ir plaukioti ir vis tiek neatsibos. Bet atėjo laikas praplėsti akiratį :). Važiavome į Haining – nedidelį kinišku mastu miestą, kurį vadina odinę sostinę. Ten pilna gamyklų ir parduotuvių kaip keturaukštis Akropolis, kuriuose prekiauja tik aukštos kokybės odiniais drabužiais, avalyne ir baldais. Daugiau apie jį angliškai nerašo, todėl liko neaišku, kokia proga čia pastatyti šitie paminklai:
Kiekvienas gali iškelti savo hipotezę, o aš kol kas kiniškai skaityti nemoku :).
Priemiestyje – beveik kaip pas mus, važiuojant iš Vilniaus į Galgius.
Prie miesto yra unikalus gamtos paminklas – dėl savotiškos upės Qiantang vagos topologijos čia tam tikru metu atsiranda nerealaus aukščio bangos. Kitas krantas skęsta rūke, iki jo 3 kilometrai.
Šitam reikalui stebėti čia stato specialią gelžbetoninę aikštelę. Nors sako, kad ir nuo jos gali nuplauti.
Statybininkai tarsi klausia: „Nu ko atvažiavot? Bangos nebus!“ Tikrai įspūdinga ji būna tik kartą per metus.
Apačioj – daugelis molų ir purvas.
Aš sakau mūsų gidui: „noriu tenais“, ir parodau pirštu į molo galą. Ji neprieštarauja. Ne visi palaiko, bet aš ne vienas :)
O ten – kaip prie jūros.
Kažkur 100 metrų nuo kranto.
Drumzliname vandenyje daugelis mažų sūkurių. O upės viduje vanduo juda 10 m/s greičiu. Tikiuosi, turėsiu galimybę čia atvažiuoti tada, kai bangos didžiausios. Pačiame mieste nieko įdomaus. Parduotuvėse parduoda odines striukes už 15000 litų, nors galima susikalbėti ir už 1500. Vis tiek už tiek gyvenime nepirkčiau, kokia kokybė bebūtų :).
Ačiū už labai įspūdingas nuotraukas.
Sėkmės ir gero vakaro :)
Atsiprašau, bet mano balsas kažkodėl pirmas. Fainos nuotraukos, labai realiai nufotografuota, tarsi pati ten sukiočiausi. O striukyčių kaina ehem…Tokia aukšta kaip ir Everestas :)