Teigiama biurokratijos pusė
Kinijoje yra idiotiškas įstatymas: ką tu beveiktum, kiek laiko begyventum, ką čia beturėtum, negali būti šalyje nepertraukiamai daugiau kaip metus. Ne tai, kad atidirbus metus, tave išmeta iš šalies, bet privalai bent vienai sekundei atsidurti už jos sienų, o po to – prašom atgal.
Štai kaip dažnai daro rusai. Prie šiaurinės šalies sienos yra daugelis agentūrų, į kurias gali atvažiuoti, susimokėti kiek daugiau ir gauti naują vizą per keletą valandų. Po to iš karto atsisėdama į traukinį, važiuojantį į artimiausią Rusijos miestą, o vos pasiekus pirmą stotelę sėdama į traukinį, važiuojanti atgal – ir štai, visi reikalai sutvarkyti per pusę dienos.
Tačiau mums kaip europiečiams toks variantas nepriimtinas, be to ir atrodo jis kiek ekstremalus – kąžin, kas ten gali nutikti tame pasienio ruože… Mus siunčia į Hong Kongą, kuris skaitosi esantis už šalies ribų daryti iš esmės tą patį. Dar ne karto neteko ten apsilankyti, bet pradžia jau džiūgina. Štai ištrauka iš laiško, gauto po hostelio rezervacijos:
„Please go directly to my guest house as somebody around you may say he is „Peter“ and bring you to the place where you will be charged much more. Please note that we will not wait for our customers around the building. Don’t follow any stranger who says he is „Peter“!! Around the building, there are some Indians who ask you to follow them. Just ignore them as they will bring you to those unlicensed guest house and this will risk your life.“
Jaučiu, nuobodu mieste tikrai nebus :).