Archyvas

Įrašai, pažymėti ‘Sprogimas’

Fukušima. Ar yra priežastys nerimauti?

2011-03-14 Komentavimas išjungtas

Nors niekada ypatingai nesidomėjau branduoline energetika, nuo vaikystės žinojau, kad „nepavojingų“ įvykių joje nebūna. Todėl kai tik žiniose pasirodė pirmi pranešimai apie tai, kad „įvyko sprogimas, bet situacija kontoliuojama“ nutariau nelaukti kol viską išsiaiškins žurnalistai, o iš karto susisiekiau su pažistamu branduoliniu fiziku. Tuo, ką iš jo sužinojau, ir norėčiau pasidalinti.
Visų pirmą reikėjo suprasti, kas gi ten įvyko. Nepaisant to, kad elektrinė buvo suprojektuota atlaikyti drebėjimą iki 9 balų, jo metu išėjo iš rikiuotės aušinimo sistema. Nepaisant to, kad tai yra „klasikinis“ įvykis, kurį numato projektuojant avarinę aušinimo sistemą, kažkodėl sugedo ir ji. Jeigu tai įvyktų viename reaktoriuje, būtų galima suprasti, tačiau kadangi tą pačia problemą patyrė 6 reaktoriai dviejose elektrinėse, draugas priėjo išvada, kad įsivėlė ir žmogaus faktorius statant ar valdant elektrinę.
Nutrukus aušinimui, reakorius pradėjo perkaisti. Nors šito tipo reaktoriai statomi taip, kad branduolinė reakcija avarijos metu nusislopintų savaime per gana greitą laiką, reaktoriaus elementai vis tiek skleidžia pakankamai šiluminės energijos. Šitos energijos pakanka, kad nustojęs cirkuliuoti vanduo išsiskirtų į deguonį ir vandenilį, ir sprogimu gręsiančiu garu susikauptų reaktoriuje. Todėl jį paskubėjo kuo greičiau išleisti, kam šiaip naudojami specialūs rezervuarai, kuriuose jis deaktyvuojamas ir paleidžiamas į atmosferą. Tačiau dėl neaiškių priežasčių jų neišėjo panaudoti, garą išleido tiesiog į pastato patalpą, kur jis ir susprogo, sugriovęs sieną. Jeigu jis susprogtų reaktoriaus viduje, iš esmės tai būtų Černobylio variantas.
Kas vyksta toliau? Reaktoriuje nevyksta reakcijos, bet jis vis dar kaista, ir jį bando aušinti jūros vandeniu su specialiais priedais, slopinančiais elementų aktyvumą. Pagrindinė grėsmė dabar yra ta, kad jeigu tokio aušinimo nepakaks, branduolinio kuro talpos išsilydys (kai kurie šaltiniai praneša, kad tai galėjo jau dalinai įvykti). Išbėgęs kuras vėl įgaus masę, kurios užtenka naujai, nekontoliuojamai reakcijai prasidėti. Tai nebūtinai baigsis sprogimu, tačiau bet kuriuo atveju ves prie didesnių radioaktyvių medžiagų išsmetimų į atmosferą.
Gera žinia yra ta, kad nors žinios gasdina radiacinio fono vietoje viršijimu 1000 kartų, tai nekelia didesnės gresmės. Nes tai yra tiesioginis spinduliavimas, mirtinai grėsmingas prie pat elektrinės, jis labai greitai praranda galią, didėjant atstūmui. Tie žmonės, kuriems teko palikti teritoriją 10 ir 20 km zonoje aplink elektrines, po avarijos likvidacijos, galės saugiai sugrįžti į tas vietas, jeigu viskas vyks be apsunkinimų. Didesnė problema yra radioaktyvus garas, sklindantis iš sugriuvusio pastato. Jis yra betarpiškas radiacijos šaltinis, ir kol neišsiskaidys, gali pažeisti dideles teritorijas. Laimei, ir čia mums pasisekė: pagal sinoptikų prognozus vėjas avarijos vietoje visą savaitę pus rytų kryptimi, nunešant debesys į vandenyną.
Taigi, kol neįvyko nieko blogesnio, net patiems Japonams avarija neatneš katastrofiškos žalos. Bet iš kitos pusės, niekas nežino, kas iš tikrųjų darosi reaktorių viduje, ir ar pakanka improvizuoto aušinimo jam atvėsinti. Todėl visos kalbos apie „kontrolę“ yra naglas melas, o patys branduolininkai tokioje situacijoje sako „sukryžiuokit pirštus“, nes viskas likimo valioje.

Dienos akcijos | Dovanos | Nuolaidos
Eiti prie įrankių juostos